Ginčai tarp užsakovo ir rangovo (ar tarp rangovo ir subrangovo) statybos projektuose yra dažni. Tokie ginčai paprastai būna sudėtingi, nes juose gausu faktinių aplinkybių, dokumentų ir skirtingų darbų etapų – nuo pamatų įrengimo iki vidaus apdailos ar aplinkos sutvarkymo.
Vienoje iš tokių bylų „Winlex“ komanda apgynė rangovo interesus. Užsakovas atsisakė sumokėti už atliktus darbus, teigdamas, kad jie turi trūkumų. Be to, jis pateikė priešieškinį – reikalavo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė galutinį sprendimą, kuriuo užsakovo priešieškinis buvo atmestas, o iš užsakovo rangovui priteista visa atliktų darbų kaina.
Apibendrindamas teismas konstatavo, kad užsakovas priešieškinyje patvirtino, jog rangovas atliko rangos darbus, tačiau pateikti įrodymai buvo nepakankami šių darbų trūkumams patvirtinti. Tai leido teismui daryti labiausiai tikėtiną prielaidą, kad užsakovas pradėjo naudotis rangovo atliktų darbų rezultatu (nepaisant fiziškai nepasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto). Tokiu atveju užsakovui kilo pareiga sumokėti rangovui už atliktus ir faktiškai priimtus rangos darbus.
Taip pat teismas konstatavo nepakankamą užsakovo bendradarbiavimą rangos sutarties vykdymo metu. Šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis, o tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.
Bylos išvada būtų tokia: jau rangos sutartyje tikslinga detaliai ir aiškiai aptarti rangos darbų trūkumų nustatymo tvarką ir teisines pasekmes. Svarbu ne tik nustatyti, bet ir aktyviai vykdyti sutartą tvarką – fiksuoti trūkumus (foto, vaizdo medžiaga), parengti ir įteikti trūkumų aktą. Priešingu atveju, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar priėmimo akte nenurodęs akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, užsakovas netenka teisės remtis trūkumų faktu.
